MITŲ APIE MIGRANTUS
IR PABĖGĖLIUS
GRIOVIMAS
Neapykanta prasideda nuo baimės, o baimė dažnai kyla iš nesupratimo. Faktai apie migraciją lengvai pasimeta tarp klaidingų įsitikinimų, dramatiškų antraščių ir „netikrų naujienų".
Migracija ir įvairovė negriauna socialinės sanglaudos, tačiau susiskaldymo ir neapykantos kurstymas neabejotinai gali taip padaryti. Šiame puslapyje rasite keletą dažniausiai pasitaikančių „mitų", siejamų su migrantais ir pabėgėliais. Tiesiog spustelėkite ant vieno iš jų, kad sužinotumėte faktus - galbūt nustebsite!
Į EUROPĄ ATVYKSTA VIS DAUGIAU
MIGRANTŲ IR PABĖGĖLIŲ
DAUGUMA PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJŲ NĖRA „TIKRI" PABĖGĖLIAI
ES NEPRIKLAUSANČIOS
ŠALYS NEATLIEKA SAVO VAIDMENS
MIGRANTAI IR PABĖGĖLIAI YRA
NAŠTA VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS
EUROPOS SIENŲ KONTROLĖ YRA PER ŠVELNI
ES SAVO VALSTYBĖMS NARĖMS
PRIMETA MASINĘ MIGRACIJĄ
MIGRANTAI KELIA GRĖSMĘ
EUROPOS IDENTITETUI
MITAS #1
Į EUROPĄ ATVYKSTA VIS DAUGIAU
MIGRANTŲ
IR PABĖGĖLIŲ
Migrantų ir pabėgėlių bandymai patekti į Europą pasiekė aukščiausią tašką 2015 m., kai ES+ šalyse buvo užregistruota beveik 1,4 mln. prieglobsčio prašymų, daugiausia dėl humanitarinės krizės Sirijoje ir Irake.* Nuo 2015 m. prašymų skaičius kasmet vis mažėjo, ypač įsigaliojus COVID-19 draudimams ir kelionių apribojimams. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2023 m. vėl padaugėjo atvykstančiųjų - šiuo metu bent 4,4 mln. ukrainiečių gauna laikiną apsaugą Europoje. Kita vertus, 2023 m. prieglobsčio prašymų visose ES+ šalyse iš viso buvo gauta šiek tiek daugiau nei 1,1 mln. ypač iš Sirijos, Afganistano ir Turkijos.
Šie skaičiai rodo, kad bendra atvykstančiųjų tendencija rodo svyravimą, o ne ilgalaikį augimą. Atvykstančiųjų skaičius tai didėja, tai mažėja priklausomai nuo konfliktų lygio kilmės šalyse, o atvykstančiųjų į Europą ypač padaugėja, kai konfliktai kyla visai netoli jos.
Tačiau užuot galvoję apie skaičius, paklauskime, ką Europos vadovai gali padaryti, kad būtų sprendžiamos smurto, nesaugumo ir skurdo problemos, dėl kurių žmonės pirmiausia prašo prieglobsčio?
*Europos Sąjungos 28 šalys + Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija.
MITAS #2
ES NEPRIKLAUSANČIOS ŠALYS NEATLIEKA SAVO VAIDMENS
Iš tikrųjų 86% pasaulyje priverstinai perkeltųjų asmenų gyvena besivystančiose šalyse, kurios yra daug mažiau pajėgios nei Europa suteikti reikiamą paramą. Didžioji dalis pasaulio pabėgėlių gyvena kaimyninėse šalyse ar regionuose. Pavyzdžiui, mažų ir vidutinių pajamų Afrikos šalyse, tokiose kaip Kenija, Etiopija ir Uganda, gyvena apie 92% pabėgėlių iš Afrikos. Kai kurios šalys kaip Tunisas ir Libija dar labiau sustiprino savo priešiškumą migrantams ir pabėgėliams, jose plačiai paplitęs migrantų ir pabėgėlių išnaudojimas, netinkamas elgesys ir kankinimai.
Galbūt iš tiesų kyla klausimas: kodėl ES skatina partnerystę migracijos kontrolės srityje su autoritariniais režimais, tokiais kaip Tunisas, Libija ir Egiptas, o šalims, kurioms reikia paramos, jos teikia mažai?
MITAS #3
EUROPOS SIENŲ
KONTROLĖ YRA
PER ŠVELNI
Sienos šiais laikais yra madingos, tačiau taip neturėtų būti. Fizinių ar kitokių kliūčių statymas niekaip nesustabdo žmonių, norinčių išvykti iš skurdo ar priespaudos kamuojamų šalių. Vietoj to tik nukreipia migracijos maršrutus į ilgesnes, brangesnes ir rizikingesnes keliones, kuriose dažnai prireikia kontrabandininkų pagalbos.
Tai dažnai gali turėti katastrofiškų pasekmių. Dėl pasienio tvorų ir stebėjimo technologijų plitimo prie ES išorės (ir vidaus) sienų vėl atsivėrė seniai nebeveikiantys ir ypač pavojingi migracijos maršrutas, pavyzdžiui, Vakarų Afrikos pakrantę ir Kanarų salas jungiantis kelias. Tragiškas rezultatas – dėl to išaugo skęstančių migrantų ir pabėgėlių skaičius: 2023 m. buvo paskelbti mirtingiausiais metais per visą istoriją, kai žuvo daugiau kaip 8500 žmonių. Deja, šie skaičiai yra per žemi, nes dalis laivų sudužimų įvyksta nepastebėti, kaip ir daugelis mirčių Sacharos dykumoje.
Europos sienos neišspręs smurto ir nesaugumo problemos, dėl kurių kyla migracija, tačiau jos privers vis daugiau žmonių rizikuoti savo gyvybe siekiant prieglobsčio.
MITAS #4
ES SAVO VALSTYBĖMS
NARĖMS PRIMETA
MASINĘ MIGRACIJĄ
Kai skaitome naujienas ir girdime apie naujausius ES sprendimus, lengva pakliūti į spąstus ir manyti, kad "eurokratai" Briuselyje diktuoja politiką Europos šalims. Tai ypač pasakytina apie migracijos politiką, kurioje ES vaidmuo labai ryškus. Tačiau tai paprasčiausiai netiesa.
ES veikia valstybių narių vardu ir gali veikti tik tada, kai jai leidžiama tai daryti sutartimis, dėl kurių vieningai susitarė visos šalys. Net ir tada ES narės gali vetuoti atskirus sprendimus balsuodamos Europos Sąjungos Taryboje. Iš tiesų kai kurios ES šalys narės blokavo tam tikras prieglobsčio sistemos reformos iniciatyvas.
Per ateinančius kelerius metus ES planuoja skirti daug daugiau biudžeto lėšų Migracijos ir prieglobsčio pakto priemonėms įgyvendinti, įskaitant naują pasienio procedūrą, pagal kurią mažinamos esamos apsaugos priemonės ir normalizuojamas grąžinimas į šalį bei sulaikymas – sprendimas, priimtas reaguojant į kai kurių ksenofobiškesnių Europos nacionalinių vyriausybių spaudimą. Daugiau informacijos apie šiuos pasiūlymus rasite čia.
Daugiau informacijos apie ES sprendimų priėmimo procesus galite rasti čia.
MITAS #5
DAUGUMA PRIEGLOBSČIO
PRAŠYTOJŲ NĖRA
„TIKRI" PABĖGĖLIAI
Europoje prieglobsčio prašo žmonės iš viso pasaulio. Tačiau tikimybė, kad prašymas bus patenkintas, labai priklauso nuo prieglobsčio prašytojo kilmės šalies. Sirijos piliečiai, kurie 2023 m. vis dar sudarė didžiausią prašytojų grupę, gavo prieglobsčio statusą 94% atvejų. Kitos šalys, kurių piliečiams buvo didesnė nei 50% tikimybė, kad prašymas bus patenkintas, buvo tik Afganistanas, Somalis ir Eritrėja - visos šios šalys kenčia nuo didelio smurto ir humanitarinių problemų.
Tokių šalių kaip Peru, Marokas, Gruzija ar Bangladešas piliečių prašymų atmetimo rodikliai išliko aukšti - tik 4-5 % prašytojų gavo apsaugos statusą. Europos vyriausybės toli gražu nėra "nuolaidžios", tačiau iš tiesų gana griežtai nagrinėja ir tikrina prieglobsčio suteikimo pagrindą.
Teiginiai, kad daugėja "fiktyvių" prieglobsčio prašymų, taip pat nėra pagrįsti įrodymais. Atmestų prašymų skaičius išliko labai stabilus. Nors prašymų pripažinimo rodikliai Europoje labai skiriasi, ilgainiui maždaug pusės prieglobsčio prašytojų bylos patvirtinamos.
MITAS #6
MIGRANTAI IR PABĖGĖLIAI
YRA NAŠTA
VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS
Dažniausiai migrantai yra linkę prisidėti prie savo naujosios šalies ekonomikos, o ne tapti viešųjų paslaugų „našta". Tai ypač būdinga dviem migrantų kategorijoms: migrantams iš turtingų ir vidutines pajamas gaunančių šalių ir žemesnės kvalifikacijos migrantams.
Ironiška, bet dažniausiai atpirkimo ožiais tapusi migrantų kategorija - dokumentų neturintys migrantai - turi didžiausią grynąjį fiskalinį poveikį, nes jie prisideda prie ekonomikos, dažnai negaudami socialinės apsaugos išmokų ir galimybės naudotis paslaugomis. Tai turėtų priversti mus persvarstyti gerovės sistemą ir būdus, kaip visiems užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimu, sveikatos priežiūra ir būstu, ne tik atsižvelgiant į fiskalinį indėlį, bet ir kaip taikos ir socialinės sanglaudos priemonę.
Ilgainiui, senstant Europos gyventojams ir didėjant sveikatos priežiūros išlaidoms, mažiau dėmesio kreipkime į tai, kiek šiandien kainuoja mūsų svetingumas, o verčiau pagalvokime apie tai, kokį indėlį pabėgėliai ir migrantai galėtų įnešti (ir jau įnešė) į mūsų visuomenę - gavę tinkamą paramą.
MITAS #7
MIGRANTAI KELIA
GRĖSMĘ EUROPOS
IDENTITETUI
„Identitetas" yra labai subjektyvi sąvoka - kiekvieno žmogaus tapatybė yra šiek tiek kitokia. Dažnai galvojame, kad priklausome tautai, tačiau dalis mūsų tapatybės taip pat yra unikali mūsų miestui ar regionui. Galbūt svarbiausia, kad kai kurie mūsų identiteto elementai yra bendri su viso pasaulio tautomis ir kultūromis. Rūpinimasis šeima ir draugais arba smurto atmetimas - tai bendri dalykai, kurie vienija visą žmoniją.
Dar viena idėja, peržengianti šalių ir kultūrų ribas, yra „gerojo samariečio" sąvoka. Kai žmonėms reikia pagalbos, stengiamės jiems besąlygiškai padėti. Giliai širdyje būtent tai ir yra pabėgėlių priėmimas. O užuojauta ir solidarumas turėtų būti tokia pat Europos tapatybės dalis kaip krikščionybė, Šekspyras ar Mocartas.
Ir nepamirškime, kad Europa visada buvo įvairi. Ją tūkstantmečius formavo žmonės ir idėjos iš už jos krantų. Prisiminkime didingą maurų Ispanijos architektūrą arba Artimųjų Rytų matematikos genijus, kurie padėjo pagrindus tokiems mąstytojams kaip Niutonas ir Dekartas.
Kokiais kultūros stebuklais ar mokslo atradimais atvykėliai galėtų papildyti Europos tapatybę ateityje? Jei užversime jiems duris, niekada to nesužinosime.
ŠALTINIAI IR PAPILDOMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
.png)
-
European Union Agency for Asylum - EUAA (2023) Latest Asylum Trends 2023 - Annual Analysis, galima rasti čia.
-
Eurostat (updated on March 2024 at time of writing) Asylum applications - annual statistics, galima rasti čia.
-
European Parliamentary Research Services - EPRS (2022) Walls and fences at EU borders, galima rasti čia.
-
Hein De Haas (2023) How Migration Really Works: A Factful Guide to the Most Divisive Issue in Politics, Penguin Books.
-
International Organisation for Migration - IOM (2024) Missing migrants project, galima rasti čia.
-
Al Jazeera (26 March 2024) UN report charts lethal cost of migration over past decade, galima rasti čia.
Kas toliau?
PADĖKITE
PAKEISTI DISKUSIJĄ
PRANEŠKITE APIE
NEAPYKANTOS KALBĄ
Jei atvirai kalbėsime kartu, galime užkirsti kelią prieš migrantus nukreiptai neapykantos kalbai! Mūsų patarimai padės jums kurti pozityvesnį dialogą - namuose, darbe ir internete.
Kuo daugiau žmonių praneš apie neapykantos kalbą, kai ją išgirsta ar pamato, tuo daugiau socialinės medijos platformų ir atsakingų nacionalinių institucijų turės į tai atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų.